tapyba

“Drobės neturi pavadinimų, juos kuria žiūrovas. Savo darbais siekiu suvilioti žiūrovą, kad, atsidūręs priešais paveikslą, jis patirtų artumo akimirką su savimi – patirtų gyvenimą. Nuolatinio skubėjimo akivaizdoje, raginu — nepamirškime savęs. Turėkime savo ritualus, troškimą grįžti į save, pas save, pabūti su savimi.“ pasakoja Solveiga Gutautė pristatanti personalinę tapybos parodą “Quantum”.

Taip menininkė išreiškia norą sukurti meno kūrinius, kurie nebūtų vien estetinio pasigrožėjimo objektai, o aktyviai įtrauktų žiūrovą į intymų savęs atradimo procesą. Idėja, kad paveikslas gali būti portalas į žmogaus vidinį gyvenimą, yra galinga ir kalba apie meno transformacinį potencialą.

Menininkė pasirinko reikšmingą sprendimą paveikslų neįvardinti, nes kviečia žiūrovą aktyviai dalyvauti prasmės kūrimo procese. Neprimesdama išankstinio naratyvo ar interpretacijos, Solveiga Gutautė leidžia žiūrovui kūrinį suvokti iš savo unikalios perspektyvos, sukuriant labiau individualizuotą ir asmeniškesnę patirtį.

Mūsų sparčiai besivystančiame, susietame pasaulyje, kuriame socialinės žiniasklaidos algoritmai nuolat reitinguoja ir skirsto į kategorijas mūsų patirtį, lengva prarasti ryšį su savo paties jausmu. Kurdamas meną, skatinantį savistabą ir apmąstymus, Solveiga siūlo atsvarą šiai tendencijai, primindama, kaip svarbu skirti laiko sau ir ugdyti savo vidinį pasaulį.

Galiausiai Solveigos, kaip menininkės tikslas yra ne tik sukurti estetiškus ar susimąstyti verčiančius meno kūrinius, bet ir palengvinti gilesnį ryšį su savimi ir su mus supančiu pasauliu. Per žiūrėjimą esame kviečiami sulėtinti tempą, mėgautis akimirka ir dalyvauti savo asmeniniame savęs atradimo rituale.
Tekstą parengė dirbtinis intelektas.