KOLIAŽAS. Popierius, spauda, klijai.
Kiekviename kūrinyje slypi emociniai dirgikliai, slapti troškimai bei ieškomi malonumai, užkoduoti žiniasklaidos brukamuose vaizduose. Tūkstančiai reklaminių gražuolių, popierinių moterų tobulais kūnais iš spavingų žurnalų autorę paskatino mąstyti apie moters įvaizdį šiandienos visuomenėje.
Tikriausiai kiekviena jau užaugusi mergaitė pamena savo vaikystės lėles, joms darytas sukneles bei priskiriamus vaidmenis. Laikas bėga, bet mergaitės lieka mergaitėmis, susikuriančiomis vis naujas lėles savo žaidimams. Skudurines Onutes pakeičia žiniasklaidos brukamos reklaminės gražuolės, popierinės moterys tobulais kūnais, siūlančios grožio prekes ir viliojančios akį tol, kol mainais į gražų kūną, mes suvartojame viską, ką jos siūlo. Jos reklamuoja majonezą, o mes žiūrime joms į akis ir matome save su tobulomis šlaunimis ar krūtine. Paradoksalu, tačiau šalia žiniasklaidos popierinių gražuolių kartais mes pačios pasijaučiame kaip praeities Onutės.
Permąstydama išorinio moters grožio kultą bei moters kaip prekės – visuomet patrauklios vartojimui, nuolatos jaunos ir gražios – įvaizdį, aš, išskaidau moters kūną ir sujungiu jį iš naujo. Labiau nei išorinis sluoksnis mane domina žiniasklaidoje nematomas vidinis moters pasaulis.
Visais laikais moteris buvo vertybių puoselėtoja ir kultūros skleidėja.
Šiuos darbus kuriau, kai dirbau pilnu etatu kultūros įstaigoje. Koliažai man padėjo neprarasti juslių ir kūrybos džiaugsmo.